Kokybiškas spausdinimas ir maketavimas

Reklaminės skrajutės, katalogai, darbo kalendoriai, bloknotai, atvirukai, lankstinukai, plakatai, net loterijos bilietai – visi šie išvardinti spaudos produktai jau daugybę metų tarnauja kaip reklamos priemonės. Dauguma iš mūsų kasdien naudojasi darbo knygomis, kalendoriais, sveikindami artimuosius sukakčių proga ieškome žaismingų atvirukų – vadinasi, spaudos produktų prireikia ir kasdieniame gyvenime. Dėl plataus spaudos produktų panaudojimo galimybių tiesiog privalomos kokybiškos spaudos paslaugos.

spaudos paslaugosSpaudos rūšys: skaitmeninė

Esama keleto spaudos rūšių, viena iš jų – tai skaitmeninė spauda. Ši rūšis laikoma bene moderniausiu spausdinimo būdu. Lazeriniu ar rašaliniu spausdintuvu spausdinami produktai nereikalauja tarpinių operacijų – vaizdas iš skaitmeninių laikmenų ar grafinės programinės įrangos perduodamas tiesiai į spausdinimo aparatą, išgaunantį vaizdą pagal CMYK spalvų sistemą. Pagrindinis privalumas – galimybė atspausdinti mažus tiražus per ypač trumpą laiką. Kaip tik todėl produkciją galima atsiimti tą pačią dieną, kai ši buvo užsakyta. Kadangi už spausdinimo procesus atsakinga nedidelė žmonių komanda, užtikrinamas jūsų spausdinamų dokumentų slaptumas. Be to, atsiranda galimybė sutaupyti ne tik laiko, bet ir lėšų – renkantis skaitmeninę spaudą, maketavimo paslaugos supaprastinamos – tinka paprasčiausiomis programomis kurti spaudos maketai. Mažo tiražo leidiniai, turintys daug puslapių – prekių katalogai, jų kainynai, grožinės literatūros kūriniai ir pan. – ypač tinkami spausdinti skaitmeniniu būdu. Skaitmeninės spaudos spaustuvė Vilnius užtikrins, jog nedidelio tiražo spaudos produktai būtų atspausdinti greitai ir kokybiškai.

Spaudos rūšys: ofsetinė

Ofsetinė spauda – tai skaitmeninės spaudos alternatyva. Toks spaudos būdas tinkamiausias spausdinant tam tikrus dokumentus didesniais tiražais. Kuo didesnis jūsų numatytas tiražas, tuo mažesnė vieno spaudos produkto vieneto atspausdinimo kaina; kainos žemumas nedaro jokios įtakos kokybei. Tiesa, vienas iš skirtumų tarp ofsetinės ir skaitmeninės spaudos yra ir tai, jog pasirinkus ofsetinį spausdinimo būdą spausdinimo darbai gali užtrukti šiek tiek ilgiau. Taip pat, kaip ir skaitmeninės spaudos pasirinkimo atveju, dažniausiai naudojama CMYK spalvų sistema – išgaunama plati spalvų paletė ir nemažai pustonių. Pasirinkus spausdinimą ofsetiniu būdu, svarbu prisiminti, jog būtina tinkamai pasiruošti. Pirmiausia reikia parengti tikslų maketą, tuomet išskaidyti spalvas, tinkamai paruošti spaudos mašinas. Kai kurie spausdinimo specialistai dirba su ofsetinio spausdinimo mašinomis, turinčiomis laminavimo sekcijas – taip spausdinami dokumentai tampa dar kokybiškesni, net sutrumpinamas spaustos dažų džiuvimo laikas. Nors didelio tiražo atspausdinimas reikalauja nemažai laiko, sutrumpintas džiuvimas leidžia greičiau atlikti baigiamuosius darbus po spaudos pagaminimo: lankstymą, segimą ir pan. Ofsetinė spauda leidžia koreguoti dažų kiekį, todėl tam tikrose atspaudų vietose spalvos intensyvumas gali būti keičiamas ir taip išgaunamas originalus efektas. Taigi, ofsetinę spaudą turėtų rinktis tie, kuriems aktualu suderinti kainą ir kokybę.

Maketo paruošimas

Nesvarbu, kokį spausdinimo būdą – skaitmeninį, ofsetinį ar kitokį pasirinksite, visi spaudos paruošimo darbai prasideda nuo maketavimo, todėl kokybiškos maketavimo paslaugos yra tiesiog būtinos. Jei jūsų verslui reikalinga originali reklama, be išradingo maketavimo tiesiog nepavyks būti pastebėtam ir pritraukti naujų klientų. Kaip tik todėl vertėtų skirti laiko ir lėšų surasti specialistus, galinčius ir norinčius padėti, gebančius kokybiškai sudaryti maketą leidiniui specializuotomis programomis, išdėstyti užsakovo pateiktą tekstinę informaciją bei vaizdinę medžiagą taip, kad ši trauktų akį. Maketavimas paprastai painiojamas su dizainu – piešimo ir projektavimo procesu, kai kuriama leidinio koncepcija, tačiau šie procesai šiek tiek skiriasi. Rengiant leidinį svarbu viskas – ir kokybiško maketo sukūrimas, pritaikymas jūsų poreikiams bei įvaizdžio atitikimas, tiek kokybiškos spaudos paslaugos.

ofsetine spauda

Read More

Kokią klasikinę literatūrą esate skaitę

Klasikine literatura

Klasika niekada nemiršta, todėl net ir šiais laikais klasikine literatura gali būti dažnai skaitomas, taip pat mėgstamas ir vertinamas žanras. Naujieji rašytojai gal pasiginčytų, sakytų, kad jie nebeskaito senų knygų, nes klasikine tematika yra pasenusi ir neaktuali, daug įdomiau šiandieninė literatura, tačiau pabandykime paklausti bet kurių iš bibliotekos išeinančių sutiktų žmonių, ar jie skaito klasikine literatura, ir kokias knygas prisimena.

Tomas

Iš bibliotekos skubantis vaikinas sako, kad jam klasikine senoji literatura buvo privaloma studijuojant, todėl jis susipažinęs su Antikos raštais. „Tuo metu man jie nebuvo labai įdomūs, bet kuo toliau gyvenu, tuo dažniau prisimenu kažkokias citatas iš ten ir vis pagalvoju, kad kažkada tikrai reikėtų prie viso to sugrįžti. Manau, kad gal net kada nors tai ir padarysiu. Prisimenu, kad skaičiau Platono „Valstybę“, taip pat Senekos laiškus Augustinui, berods teko vartyti ir kažkokią bendrą mitų ir mitologijos rinktinę. Europietiškas mąstymas verčia manyti, kad antikinė klasikine literatura yra pasaulio išminties centras, kad būtent čia slepia giliausia protėvių išmintis. Iš tiesų, pastaruoju metu visose srityse, taip pat kultūros, išminties, vakarus nukonkuruoja Tolimieji Rytai, verčiantys suprasti, kad tai rytuose civilizacijos kūrėsi daug anksčiau, o jų išminties tradicija neperkertamai iki pat dabar buvo puoselėjama. Visgi, net ir žinant tai, yra labai įdomu pamatyti, kaip mūsų europietiška klasikine literatura siūlo savas mąstymo tradicijas“, – apstulbina savo žiniomis atsitiktinai užkalbintas vaikinas, vardu Tomas.

Renata

Bibliotekoje knygomis apsikrovusi Renata sako, kad jos namuose net yra klasikine literatura sarasas, pagal kurį ji nori skaityti ir ketina tą padaryti. „Paskutiniu metu kaip tik keliu sau šį klausimą: klasikine literatura: kas tai. Man atrodo, jau atėjo metas grįžti prie šaknų. Mano tėvų lentynose visada būdavo pridėta „Drąsiųjų kelių“ serijos knygų, ir tai turbūt ir yra klasika. Kol kas mano žinių bagaže yra tik klasikine literatura vaikams: Brolių grimų, Anderseno pasakos, Alisa stebuklų šalyje. Tai pasakos, su kuriomis susidūriau tiek pati skaitydama vaikystėje, tiek dabar skaitydama savo vaikams“, – pasakoja Renata.

Monika

Mergina sako, kad jai „klasikine literatura“ savoka sužadina daug malonių prisiminimų apie jaukius skaitymo vakarus: „Visada labai daug skaitydavau. Tėvai negalėdavo atplėšti nuo knygų. Net juokinga dabar prisiminus, kaip aš skaitydavau nuotykinę klasikinę literatūrą. Palįsdavau po kaldra ir iš po ten niekas neištraukdavo: skaitydavau net su prožektoriumi naktimis, kai tėvai versdavo miegoti. Gerai prisimenu „Mobį Diką“, „Dėdės Tomo trobelę“, Žiulio Verno visas istorijas. Man turbūt labiausiai ir buvo įdomu pasaulio klasikine literatura. Be to, kai aš augau, buvo populiaru tokia serija (neprisimenu, kurios leidyklos) : „Iliustruota didžioji klasika“. Iš šios serijos pirmiausiai, prisimenu, susidūriau su Luizos Alkot knyga „Mažosios moterys“. Vėliau sekė visa serija Džeko Londono pasakojimų, liūdnų Čarzo Dikenso istorijų apie vargstančius vaikus, „Grafas Montekristas“, „Robinzono nuotykiai“, „Juodasis gražuolis“ ir daug kitų. Ypač patikdavo anglu klasikine literatura – Londonas man atrodė nuostabi vieta, kurioje vieną dieną aš apsilankysiu. Tik fantazijoje tai rodėsi visai kitaip – ne raudonieji dviaukščiai autobusai, o karietos, vežimai ir arkliai mane veš pažliugusiomis gatvėmis. Kai kurios citatos apie klasikine literatura ir iš skaitytų knygų net atsidurdavo mano dienoraštyje. Viską turiu, nieko nepamečiau, viską prisimenu“, – sako Monika.

Read More

Gera knyga – ištikimiausia gyvenimo palydovė

Gera knyga

Sakoma, kad knygos yra išminties šventovės arba lobių pilnos skrynios, iš kurių stebuklų semtis galima be paliovos, vėl ir vėl. Gera knyga yra pats ištikimiausias gyvenimo palydovas – niekada neišduodantis, neapviliantis, tik palaikantis, pakeliantis ūpą, tikėjimą ir viltį.

Sigitas Parulskis savo esė „Bloga knyga“ rašo, kad, pasak Vladimiro Nabokovo, žymaus literato, „<…> rašytoją galima vertinti trimis aspektais: kaip pasakotoją, kaip mokytoją ir kaip burtininką. Didis rašytojas sulydo visus tris klodus, bet reikšmingiausias vis dėlto paskutinysis. Geras pasakotojas įvilioja į savo sukurtas pinkles ir taip suteikia pramogų, išmintingas mokytojas visuomet pažeria įvairiausių žinių, netikėčiausios informacijos, o burtininkas sužavi savo individualia magija – stiliumi, įvaizdžių sistema, kūrinio struktūros ypatingumu. <…> Blogos knygos atima galimybę patirti kūrybos magiją – galimybę pasijusti apgautam, kad egzistuoja visiškai kitoks pasaulis, įdomesnis ir įvairesnis už tą, kurį skaitytojas manė turįs savo galvoje.“ Taigi gera knyga apie gyvenima, priešingai, papasakoja tokių dalykų, kurių galbūt net nesame įsivaizdavę.

Yra ir tokių knygų, kurios, kaip teigia dauguma skaityti mėgstančių žmonių, apie gyvenimą, jo esmę ir sandarą gali pasakyti netgi daugiau negu pats gyvenimas (nes ne visada mes į jį žvelgiame labai sąmoningai, o knygos, pateikdamos tiesmukų žinių apie gyvenimą, tarsi atveria mūsų akis, sąmoningumą ir širdį). Tokios knygos universalios – tai vienodai gera knyga moterims, kaip ir gera knyga vyrui arba gera knyga paaugliams. Dažniausiai tokiomis knygomis laikomi filosofiniai ir dvasiniai kūriniai. Pavyzdžiui, Martino Buberio knyga „Dialogo principas“ (I ir II dalys) pasakoja apie dialogiškąją gyvenimo sampratą: visa, kas mus supa, su mumis komunikuoja, o svarbiausias būties dialogas vyksta tarp mūsų ir absoliuto, Dievo. Daug kas Bibliją laiko „viso gyvenimo knyga“, o štai induistai vaišnavai savo pagrindinį šventraštį laiko moksliniu veikalu – taigi ten pateikiamas mokslas apie gyvenimą tarnaujant Dievui. Vargu, ar kas galėtų ginčytis, kad kuri nors iš šitų knygų nėra gera knyga.

Kiekviena gera knyga tikrai turi magiškų galių. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti tai, kad jos visada mūsų gyvenimuose pasirodo pačiu tinkamiausiu metu? Gera knyga apie gyvenima gali gulėti lentynoje ir šimtą metų, kol sulauks paties tinkamiausio skaitytojo – to, kuriam jos išminties reikia būtent tuo gyvenimo laikotarpiu. Gera knyga moterims duos taip dažnai reikalingą ir kartais net iš geriausių draugų ar artimiausių žmonių laiku negaunamą patarimą apie antrąsias puses, vaikučius ar kitas šeimynines realijas bei problemas. O gera knyga vyrui papasakos apie tai, ko nori moterys (nors internete sklando juokelis, kad vien pirmas tokios knygos tomas turėtų sverti mažne toną, o jos dalių kiekis yra paprasčiausiai nesuskaičiuojamas, taigi ir neperskaitomas). Kiekvienas pas save namuose tikriausiai turime ne vieną ir ne dvi dar neskaitytas, nors jau seniausiai įsigytas, knygas. Tačiau nereikia jaudintis – tos knygos pačios tarsi „įšoks“ jums į rankas būtent tada, kai būsite joms pasiruošęs, kai ateis tinkamas laikas, kai „užsikabinsite“ jų skaitymui ne tik nuo pirmo puslapio ar pirmos eilutės, bet nuo paties pirmojo žodžio. Būna, gera knyga pavilioja vien tik savo viršeliu – argi tai ne magija? Vėliau atsiverti tą stebuklą – knygą, įsiskaitai į ją ir matai, kad, kaip rašė Sigitas Parulskis bei Vladimiras Nabokovas, tavęs nepaleidžia juste juntama kūrybos dvasia, šio įstabaus proceso magija.

Taigi visai nesvarbu, kokią knygą į rankas bepaimtumėte, greičiausiai ji pati bus jus susiradusi būtent tada, kada reikia. Knygos tai gali. Juk gera knyga – tai viso mūsų gyvenimo palydovė, neapleidžianti nei sunkiausią, nei šviesiausią akimirką.

Read More

Idomios knygos

Kas įdomu paaugliams?

Idomios knygos

Kokios yra idomios knygos? Turbūt klausia ne vienas paauglys – skaitytojas, atėjęs į knygyną ar biblioteką. Iš tiesų, vyresni, suaugę, gali tiksliau nusakyti savo poreikius, nes juos geriau ir žino. Tačiau paaugliai paprastai nori vieno ir to paties – įdomumo. Kartos keičiasi, keičiasi ir knygos. Kai kurios lieka kaip idomios knygos paaugliams ir iš senesnių laikų, kai kurios įžengia visiškai naujos.

Heroinas

Jeigu mūsų tėvams įkvepiantis ir įdomus atrodė Selindžeris, tai dabartinei kartai idomios knygos ne tik su tomis pačiomis maišto idėjomis, bet ir su šių laikų aktualijomis. Kartais mes mėgstame žiūrėti kostiumines dramas ir panirti į senovinį pasaulį. Knygos senesnės irgi tą daryti siūlo, tačiau dažniau paaugliai nori atpažinti galimą save knygos personažuose, taigi, ir aplinka, geriau, kai ji būna pažįstamesnė. Taigi, tokios knygos, kaip Burgeso „Heroinas“ arba „X karta“ yra tos idomios knygos jaunimui, kuriose galima rasti ir šio technologijų amžiaus apraiškų. Žinoma, įdomi ji ir tuo, kad supažindina su suaugusiųjų gyvenimu, tiksliau, su blogų paauglių, besielgiančių, kaip blogai besielgiantys suaugusieji.

Jeigu norisi lietuviškų autorių, tai laikomos idomios knygos Vytauto Račicko. Šis autorius yra tarsi savotiškas „Heroino“ autoriaus alter – ego. Rašytojas kuria knygas paaugliams su panašiomis „uždraustomis“ temomis: narkotikais, erotika, nuodėmėmis. Tačiau, kitaip nei „Heroino“ atveju, Vytautas gerai žino, ką daro, ir tai daro su intencijomis būti gerai perkamu autoriumi. Jis leidžiasi pats, jo neleidžia jokia leidykla.

Selindžeris „Rugiuose prie bedugnės“

Tiek mūsų tėvų laikais, tiek dabar kai kurios knygos išliko kaip geros knygos. Viena jų, be abejo, yra Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“. Tai dar vieno maištingo paauglio istorija, gyvenančio ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Kuo ji taip patraukia jaunuosius skaitytojus? Gal tuo, kad, nors ir blogoje aplinkoje gyvena, daug neigiamų emocijų iš šalies patiria knygos herojus, jis vis tiek sugeba matyti prasmę – jis maištauja ir mato kažkokią šviesą. Knyga įkvepia nepasiduoti, išlikti savimi, kurti.

Remarkas

Ne tik „Pegasas“ siūlo skaitytojams įsigyti daugiau klasikinių knygų. Tarkime, Remarko romanus. Juos skaitė ir dabartinių paauglių tėvai, juos skaityti galima ir dabar. Tokios knygos, kaip „Trys draugai“, gali ir šių laikų jaunimą įdomiai bei intriguojančiai išmokyti draugystės, garbės, geriausių dorybių. Dėl to dažnai vyresnioji karta džiaugiasi labiau, kai jaunimas skaito Remarką, o ne, tarkime, „Heroiną“.

Kas apskritai yra paauglių literatūra

Vienas literatūros kritikas yra įvardijęs paauglių literatūros problemą: labai sunku nusakyti, kokia tai yra literatūra. Kartais sunku pasakyti ir, kas yra idomios knygos vaikams. Mat, kategorizuoti pagal amžių – be galo sunku. Galima teigti, kad vaikams labiausia tinka knygos, kuriose viskas itin primityvu, paprasta. Jeigu jos yra su iliustracijomis, spalvotos, tada jos dar labiau masina mažųjų dėmesį. Tačiau, kaip praktika rodo, kai kurie vaikai su susidomėjimu pervarto ir iš rankų kartais nepaleidžia ir suaugusiųjų knygų, kai jie to net nepastebi. Tarkime, skaito Bibliją ar vyresniųjų enciklopedijas. Dažnai suaugusiųjų knygos atrodo dar įdomesnės, labiau viliojančios, paslaptingos.

Lengviau pasakyti, kas yra idomios knygos moterims, nei kas – įdomios knygos paaugliams. Mat moterims tereikia pagrindinės veikėjos, pasižyminčios įvairiomis moteriškomis prigimtinėmis arba socialinės lyties savybėmis. O ką daryti su paaugliais? Kritimas pažymi, kad kiekvieno protingo paauglio noras yra būti suaugusiuoju, todėl suaugusiųjų pasaulis yra įdomesnis, juk kaip tik paauglystė ir yra staigus perėjimas į jį. Taigi, sunku pasakyti, ar paaugliai gali identifikuotis su paaugliais personažais.

Read More

Literatūra – atgaiva sielai

knygos

Literatūros kūrinys – tai, kas padeda pabėgti nuo dienos rūpesčių, pamiršti visas problemas. Geras skaitinys įtraukia, todėl tikrai atsiribosite nuo išorinio pasaulio, panirsite į knygos siužetą. Nuo pat mažens reikia raginti vaikus skaityti knygas, nes toks laisvalaikio praleidimo būdas lavina vaizduotę.

 

Kompiuteris įdomiau nei literatūros kūrinys?

Šiuolaikiniams vaikams įdomiau žaisti kompiuterinius žaidimus nei skaityti knygas ar bendrauti su bendraamžiais. Tėvai neturėtų abejingai žiūrėti į tai, kad vaikas daug laiko praleidžia prie kompiuterio, nes pastarasis prietaisas kenkia akims. Privalote riboti savo atžalos sėdėjimo prie kompiuterio laiką, tokiu būdu padėsite jo sveikatai ir vaikas supras, kad ne viskas gyvenime vyksta pagal jo norus. Tam tikri apribojimai yra naudingi, nes vaikas išmoks klausyti tėvų, laikytis nustatytos tvarkos. Kompiuterinius žaidimus turėtų pakeisti knygos ar lavinamieji stalo žaidimai. Paraginkite atžalą skaityti grožinius kūrinius. Galite reikalauti, kad kasdien vaikas skaitytų po valandą ir tik po to sėstų prie kompiuterio. Jei Jūsų sūnus ar dukra susidomės skaitymu, tai jo/jos nereikės versti imti knygą į rankas. Deja, ne visi vaikai pamėgsta knygas, net ir verčiami skaityti. Visiškai nėra naudos, jei vaikas paskaito keliasdešimt minučių per dieną vien dėl to, kad taip reikia, nejausdamas skaitymo malonumo. Tad knyga – tai, kas domina ne visus vaikus, paauglius ar suaugusiuosius, todėl nereikėtų smerkti žmonių, kurie nemėgsta skaityti. Neabejotina, kad literatūrinis šedevras labiau praturtina asmenybę, bet yra ir kompiuterinių žaidimų, kurie skatina loginį mąstymą, kūrybiškumą.

 

Skaitykite knygas Jums patogioje vietoje

Reikia pasakyti, kad spausdintų knygų rinka jaučia stiprią konkurenciją, nes yra siūlomos elektroninės knygos. Vis dar yra daugybė žmonių, kuriems maloniau rankose jausti knygą, užuosti jos kvapą, o ne skaityti ją planšetiniame, nešiojamame ar įprastame kompiuteryje, mobiliajame telefone. Pastarasis skaitymo būdas populiarėja tarp jaunų žmonių, nes patogu, kad nešiojamame kompiuteryje gali būti laikomi keli grožiniai kūriniai, o jų nereikia tampytis su savimi, galvoti, kaip juos sutalpinti į kelioninį krepšį. Jei esate įprastų knygų mėgėjas, tai tikriausiai jau burnojate, kad technologijų pažanga yra niekam tikusi. Gerai pamąstykite, ar tikrai viskas taip blogai. Argi nepatogu, kad knygas galite įsigyt elektroninėse parduotuvėse? Tokiuose tinklalapiuose talpinama visa reikalinga informacija apie knygą: autoriaus vardas ir pavardė, išleidimo metai, puslapių skaičius, siužeto aprašas, skaitytojų atsiliepimai, kaina ir kita. Tad virtualioje erdvėje galite įsigyti ir įprastų, ir elektroninių knygų (parduodamos knygos anglu kalba ir kitomis kalbomis) greitai ir patogiai. Per nustatytą terminą siuntinys bus Jūsų rankose be jokių didelių pastangų.

 

Geriau pirkti knygas, o ne skolintis

Biblioteka kartais yra vienintelis išsigelbėjimas, kai reikia grožinės literatūros kūrinio, išleisto prieš 10 ar daugiau metų. Šiuolaikinių kūrinių apstu knygynuose (virtualiuose ir įprastuose), bet jų maža bibliotekose. Geras kūrinys papildys Jūsų knygų lentyną ir už jį nemokėsite itin brangiai, jei pasinaudosite siūlomomis nuolaidomis. Yra tokių leidinių kurių bibliotekose yra vos vienas kitas, o studentams jų reikia mokymuisi universitete, tokiu atveju tenka pirkti knygas studijoms. Manote, kad tai išlaidavimas? Klystate, nes leidinys gali praversti ir ateityje, pavyzdžiui, jei pirksite kalbos kultūros taisyklių knygelę, tai ja tikrai pasinaudosite ne vieną kartą. Tad knygynas – vieta, į kurią užsuka dažnas studentas, dėstytojas, ieškantis mokslo leidinių. Norite sutaupyti laiko? Pirkite knygas virtualioje erdvėje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad knygos padeda ugdyti asmenybę, lavina vaizduotę, moko. Mokomosios ir grožinės literatūros galite įsigyti knygynuose ar internete.

Read More