Operacijų baimės įveikiamos tinkamu pasiruošimu

operacijos privačioje klinijojeMedicinos šakų, kuriose netaikomas chirurginis gydymas, yra labai nedaug. Tačiau sunkiai paaiškinama operacijų baimė kamuoja nesuskaičiuojamą daugybę žmonių. Net operacijos privačioje klinijoje atrodo siaubingai pavojingos. Toks požiūris kenkia ne tik darbą norintiems atlikti gydytojams, bet ir pačiam pacientui – juk stresas akivaizdžiai blogina sveikatos būklę ir kliudo gyti žaizdoms.

Ko bijoma labiausiai?

Kai kurie žmonės tiesiog bijo lankytis pas bet kokius medikus. Viskas suprantama, jei baimės kamuojami vaikai. Jie nerimauja dėl nežinios, svetimų žmonių, nelabai malonių procedūrų, todėl ilgainiui stresą kelia vien balto chalato vaizdinys. Keista, tačiau egzistuoja vadinamasis balto chalato sindromas. Jis gali paveikti ir suaugusiuosius. Pavyzdžiui, jei žmogų vargina aukštas kraujospūdis ir namuose jis lengvai išmatuojamas, tai gydytojo kabinete jį išmatuoti sunkiau. Labai dažnai tokiu atveju išmatuojamas normalus arba tik šiek tiek virš normos pakilęs kraujospūdis.

Vis dėlto medicininių procedūrų baimę suaugusieji turėtų nesunkiai įveikti. Jei kone paniškai bijoma net operuotis privačioje klinijoje, atsisakius valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų, specialus pasiruošimas yra tiesiog privalomas. Lengviausia įveikti baimę nustačius jos priežastį, pagrindinį šio jausmo objektą. Taigi, baimę gali kelti galimas skausmas, mirties tikimybė ir komplikacijų rizika.

Kaip įveikti baimes?

Skausmo baimė yra lengvai suprantama. Žmogus taip sutvertas, kad vengtų bet kokio nemalonaus jausmo ar pavojaus. Tačiau kiek tokia baimė pagrįsta planuojant operacijas – kitas klausimas. Ne visos chirurginės procedūros yra skausmingos. Praktiškai visais atvejais taikoma vietinė, regioninė arba bendrinė nejautra. Žmogui užmigus, jis nejaučia visiškai nieko – kai kurie po nesudėtingų operacijų netgi džiaugiasi, kad puikiai pailsėjo. Baimę turėtų prislopinti ir suvokimas, jog operacijos – gydymo metodas, kad skausmas nebegrįžtų. Paprastai žaizdos po operacijų užgyja lengvai, o prireikus paskiriami efektyvūs nuskausminamieji.

Mirties tikimybė – pakankamai pagrįsta baimė, todėl ją įveikti kiek sunkiau. Tokį jausmą kelia suvokimas, kad užmigus prarandama bet kokia kūno ir aplinkos kontrolė. Todėl pacientas prieš operaciją bijo, kad nė nepajus mirties ir negalės net atsisveikinti su artimaisiais. Tačiau mūsų amžiuje chirurgija yra tiek ištobulinta, kad mirtis – retas ir labai kraštutinis įvykis procedūrų metu. Todėl tereikia pasirinkti rūpestingą, supratingą gydytoją ir juo besąlygiškai pasitikėti. Juk jo paties tikslas – nepriekaištinga paciento sveikata, ir tam, kad šį tikslą pasiektų, jis ilgai mokėsi, tobulinosi, atidžiai susipažino su visa informacija apie ligonį.

Panašiai įveikiama ir komplikacijų baimė. Reikėtų suvokti, kad tiek valstybinėje įstaigoje dirbantis, tiek privatus chirurgas savo gyvenimą paskyrė kitiems. Jis nuosekliai domisi medicinos tendencijomis, nepriekaištingai išmano savo sritį. Tačiau dažnai tikroji situacija pamatoma tik pačios procedūros metu. Besąlygiškas pasitikėjimas gydytojo patirtimi ir profesionalumu – vienintelis kelias į lengvesnę, sklandesnę procedūrą. Prieš operaciją būtina išsiaiškinti numanomą rezultatą, įvairių komplikacijų riziką. Kuo geriau suprantama situacija, tuo ramiau bus operacijos metu.

Ruoštis reikia ne tik psichologiškai

Tam, kad per operaciją būtų kuo ramiau, reikia pasiruošti ir fiziškai. Be to, reikalingi tam tikri dokumentai. Bent 6 valandas iki procedūros reikėtų visiškai nieko nevalgyti. Taip pat negalima vartoti jokių skysčių. Tokiu atveju operacija bus ir maloni, ir saugi.

Prieš operacijos dieną privaloma pasidaryti išsamius kraujo tyrimus. Taip pat reikia nusistatyti kraujo grupę. Reikalinga ir elektrokardiograma, bendras šlapimo tyrimas. Priklausomai nuo operacijos privačioje klinijoje ar valstybinėje įstaigoje, gali reikėti ir papildomų tyrimų. Apie juos praneša gydytojai. Tinkamai pasiruošus baimė tikrai turėtų būti minimali – juk padaryta viskas kas įmanoma, kad rezultatas būtų puikus.