Ar girdėjote apie interneto cenzūrą?

Tikriausiai kiekvienas žmogus šiandien yra jei ne aktyvus interneto naudotojas, tai bent kartas nuo karto prisėdantis pasitikrinti el. pašto, pažaisti žaidimų arba Skype programa pasikalbėti su užsienyje gyvenančiais vaikais. Dėl to internetas Kaune, internetas Vilniuje ar internetas Žirmūnuose minėtų miestų gyventojams jau seniai yra ne malonus priedas prie gyvenimo kokybės, o svarbi būtinybė, be kurios šiandien vargu ar galime apsieiti.

Lietuvoje – nėra

Internetas ŽirmūnuoseLietuvoje internetas beveik nėra cenzūruojamas. Taip pat yra ir didžiojoje Europos Sąjungos dalyje, taip pat Kanadoje, daugumoje Pietų Amerikos ir Afrikos žemyno dalių – nebent gali būti blokuojami tam tikri puslapiai su  vaikų pornografijos vaizdais, kurių sąrašas nėra skelbiamas. Tuo tarpu kitose šalyse, kaip JAV, Rusijoje, Kinijoje tam tikras interneto turinys (tame tarpe ir ta pati vaikų pornografija) blokuojama specialių filtrų pagalba, kitaip tariant, egzistuoja tam tikra interneto turinio cenzūra. Be abejonės, tokią cenzūrą gali pastebėti (arba ne) tik minėtų šalių gyventojai – kitoje šalyje šios cenzūros nejausime. Pavyzdžiui, žmogus, pas kurį įrengtas net ir bevielis internetas Žirmūnuose, nebus apribotas pagal kitos šalies interneto cenzūrą.

Kam reikalinga

Dažnai tokia cenzūra naudojama ne tik kovai su tokiomis visuotinai suprantamomis blogybėmis, kaip pornografija. Dažnai interneto cenzūra – tai ir politinių idėjų sklaidos apribojimo priemonė. Pavyzdžiui, tokia demokratiška šalis, kaip Pietų Korėja, kurios tiekiamas kokybiskas internetas yra tikriausiai greičiausias pasaulyje, naudoja cenzūrą, daugiausia nukreiptą prieš Šiaurės Korėjos propagandą. Yra sudarytas vyriausybės patvirtintas sąrašas svetainių, kurios yra tiesiog blokuojamos ir šalies gyventojams jų turinys nepasiekiamos. Paprastai šiose svetainėse reiškiamos simpatijos Šiaurės Korėjos vykdomai politikai, skatinamas abiejų Korėjų susijungimas ir skleidžiama panašaus turinio politinė informacija. Teigiama, kad tokių svetainių yra ne mažiau kaip 120 tūkst., ir kasdien kuriamos vis naujos. Taigi interneto ryšio tiekėjai, blokuojantys šias svetaines, tikrai turi darbo, o Pietų Korėjos interneto cenzūra yra labai didelė.

Gina nuo šmeižto

Neseniai plačiai nuskambėjo istorija, privertusi kažkiek cenzūruoti Argentinos interneto erdvę. Šios šalies futbolo garsenybė Diegas Maradona suorganizavo 70ties šalyje žinomų žmonių skundą ir kolektyvinį teismo ieškinį. Ieškinys buvo nukreiptas prieš populiarias interneto paieškos sistemas „Google“ ir Yahoo“. Buvo teigiama, kad interneto paieškos sistemos žvaigždžių vardus susieja su pornografija ir panašiomis sritimis, ir žmogus, užsidavęs paieškos sitemoje žvaigždės vardą, gauna aibes nepadorios, kompromituojančios bei teisybės neatitinkančios informacijos. Paieškos sistemų atstovai pareiškė, kad jie atsako už tai maždaug tiek, kiek spaudos kioskai atsakingi už savo platinamos spaudos turinį, ir apskundė teismo sprendimą apriboti paiešką. Kol teismo procesas nėra pasibaigęs, visi Argentinos interneto vartotojai, ieškodami informacijos, pvz. apie tą patį Diego Maradona, iš paieškos sistemų gauna atsakymą, kad paieškos sistema laikinai negali pateikti paieškos rezultatų. Iš vienos pusės, toks požiūris turi palaikančiųjų, sakančių, kad žmogus turi teisę reguliuoti apie jį į viešą erdvę skleidžiamą informaciją. Kiti tuo tarpu sako, kad D. Maradona stengiasi tiesiog nuslėpti visiškai pagrįstus gandus apie savo paties orgijas ir kitą amoralų elgesį. Taigi, akivaizdu, kad interneto paieškos rezultatai bus skirtingi priklausomai nuo to, kokia užklausos davėjo vietovė – internetas trakai arba Buenos Airės nėra vienodai patikimas šiuo konkrečiu klausimu.

Turi savų interesų

Internetą kažkiek cenzūruoja ir kitos šalys. Pvz. Prancūzija, Vokietoja linkę kovoti su piratavimu – nelegalių failų siuntimas ten bus apribotas ne tik piniginėmis baudomis, bet ir interneto ryšio atjungimu nelegalius failus nbesisiunčiančiam asmeniui. Tiesa, tokie įstatymai dar nepriimti, tačiau planuojami artimiausioje ateityje. Indija tuo tarpu cenzūruoja savo internetą, kovodama su terorizmu – blokuojamos politinių radikalų, teroristų interneto svetainės, kur informaciją teikia separatistai, atsakingi už įvairius Indijos miestuose vykdomus išpuolius ir teroro aktus.

Malonu žinoti, kad internetas Žirmūnuose ir apskritai visoje Lietuvoje yra vienas laisviausių ir mažiausiai cenzūruojamų pasaulyje. Kita vertus, kiekvieno teisė nuspręsti, ar visada cenzūros nebuvimas yra tik gerai.

One thought on “Ar girdėjote apie interneto cenzūrą?

  1. Is viso internetas Lietuvoje yra visiska laisve. Greiciai vieni didziausiu pasaulyje, cenzuros praktiskai nera (ka jau kalbet jei lygintum su kokia Kinija). Tiekeju pasirinkimas didelis, greiciai dideli, kainos lyginant su US ar kokia Australija ten zymiai brangiau viskas, net jei ir greiciai letesni.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>